šapėka

šapė́ka sf. (1) 1. gyvis, utėlė, parazitas: Ar šapė́kas rankioji? Pj. ║ col. gyviai, utėlės: Apniko vaiką šapė́ka Šll. ^ Valkiojas kaip šapė́ka Prk. 2. scom. apie ką labai sudžiūvusį, nuliesėjusį, nupiepusį: Tikras šapė́ka tas tavo kumelys! Pj. Nu i tik šapė́ka koki! NmŽ. Sudžiūvęs į šapė́ką Prk.